- rupkinėti
- rupkinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. šnek. vaikštinėti, rėplinėti, slampinėti: Vištos rupkinė[ja] po daržus Skdv. Ko čia rupkinė́ji, a[r] darbo neturi?! Ll. Ko tu rupkinė́ji patvartšaliais lyg durnadagių užsiėdęs, ar darbo neturi, ar ką?! Skr. Ana rupkinė́jo ant Minijos [kranto] Žr.
Dictionary of the Lithuanian Language.